Giedrė Pieva

 

Lemtis būti dykuma

Aš esu dykuma
pati tikriausia
iš šnervių man byra smiltys
pavėjui
o naktimis ir prieš vėją
šokdamos jos
nusitrina pūsles ant pėdų
bet supila kopas
namus mano

aš esu dykuma
pati abejingiausia
iš plaukų ausdama dar vieną dykumą
aš dauginuosi
dauginuosi
ir dauginuosi
be jokio malonumo

aš esu dykuma
pati vienišiausia
viskas
prie ko prisiliečiu
netyčiom manimi pavirsta

todėl kasnakt
purtydama smėlį iš savo širdies
meldžiu
pilnačių
jūrų
neptūnų
ir undinių
vandens
vandens
vandens
daugiau jokių dykumų
jokių kopų
jokių namų
tik Tavęs

 
Destined to be a desert

I am a desert
the most real
grains of sand fall from my nostrils
into the wind
turning windward at nights
dancing they wear off blisters on their feet
but at the same time
they build dunes
my home

I am a desert
the most indifferent
from my hair I weave another desert
and so I reproduce
reproduce
and reproduce
without any pleasure

I am a desert
the most lonely
everybody and everything I touch
accidentally becomes me

that’s why every night
I shake the sand out off my heart
and pray
to the full moons
oceans
neptunes
and mermaids
for water
water
water
no more deserts
no more dunes
no more homes
just You
***

 
(Ne)mylimajam

Slaptos svajonės tai lietūs ir audros
smėlio pilys ir riestaūsiai piratai
kurie užgrobę laivą
išgelbėja nuo nemylimųjų damas
pasiūlydami joms amžinas
bangų glamones
undinių serenadas
ir savo šiurkštų guolį
nieko daugiau

kai damišką sijoną pakeičia piratiška skraistė
kai kojomis nebelieti žemės
kai oda pašiurpsta nuo įsakmaus prisilietimo

garbanas išsikedeni
ir paskleidi po jūras
tarsi tinklą
sugaudai praeities skenduolius
kruopščiai išdžiovini ir
išdėliojusi pagal abėcėlę
godžiai peržiūri
it oskarui nominuotą kino juostą

ir tik pasenusi
krypuodama į šalis
lyg laikrodžio švytuoklė
tolumoje išvydusi švyturio žybčiojimą
iš skrynios išsitrauki damišką sijoną
tyliai atsidūsti
ir nusišypsai toliams
prisiminusi nemylimojo akis

 

For (non)lover

The secret dreams are rains and storms
sand castles and pirates with curled mustaches
who invade the ship
and liberate the ladies from their (non)lovers
offering them the eternal
caress of waves
the serenade of mermaids
and their rough bed
nothing else

when the lady’s skirt gets replaced
by a pirates shawl
when You don’t feel Your feet
on the ground anymore
when Your skin shivers
from his overbearing touch
You let down Your curls
and spread them in to the oceans
like a fishing net
You catch all wrecks from Your past
carefully dry them off and
laying them by alphabet
You hungrily review
like they’re films nominated for an Oscar

and only when You get old
drifting from left to right
like a clock’s pendulum
You’ll see a lighthouse blink in the distance
then from the chest You take out the lady’s skirt
silently sigh
and smile at the distance
remembering Your (non)lovers eyes

 
***

 
 
Giedre

 
Giedre Pieva participated in the 2014 Summer Literary Seminars program,(Lithuanian poetry group). She has written poetry and novels for almost fifteen years. But only during this workshop has she entrusted her talent, as her mentor Ilze Butkute has expressed: “You already have your creative courage. Now all you need is publishing courage“. And Giedre with all her heart and soul is working on it.